LTG
Efektyvu, tvaru, konkurencinga: krovinių gabenimo būdas, kuris laikomas logistikos sektoriaus ateitimi
Didėjantis spaudimas transporto ir logistikos bendrovėms veikti tvariau ir labiau puoselėti aplinką. Krovinių gabenimo lankstumas. Konkurencinga paslaugos kaina. Lietuvos transporto jungtis su Vakarų Europa kuriančios ir plėtojančios LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ atstovai pastebi, kad dėl šių ir kitų priežasčių šalyje nuolat auga susidomėjimas intermodaliniu krovinių gabenimo būdu. Teigiama, kad artimiausiais metais tokių pervežimų populiarumas turėtų dar labiau padidėti, o intermodalinius pervežimus laiku atradęs verslas įgis nemažai konkurencinių pranašumų.
Domisi ne tik stambiosios bendrovės
Intermodaliniai pervežimai – tai krovinių gabenimo būdas, kuomet puspriekabės arba konteineriai didžiąją dalį kelio keliauja geležinkeliu, o tik vadinamajai „paskutinės mylios“ logistikai pasitelkiamas sausumos kelių transportas, t. y. vilkikai.
„LTG Cargo“ Intermodalumo ir tarptautinio verslo vystymo vadovas Mindaugas Skunčikas intermodalinius pervežimus vadina logistikos sektoriaus ateitimi. Pasak specialisto, toks krovinių gabenimo būdas vežėjams leidžia dirbti žymiai ekologiškiau ir efektyviau.
„Intermodaliniu būdu gabenami kroviniai vertę kuria keliais būdais. Mažinamos anglies dvideginio emisijos – tik viena medalio pusė. Mažesnės transporto spūstys, saugesni keliai – perkėlus vilkikų keliais gabenamus krovinius ant geležinkelio, naudą pajunta ir visi kelių eismo dalyviai“, – akcentuoja M. Skunčikas.
Pasak „LTG Cargo“ atstovo, naudotis intermodalinių pervežimų paslaugomis krovinių vežėjams apsimoka ir dėl ekonominių sumetimų. Jis skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, reguliariai iš Kauno į Duisburgą Vokietijoje kursuojantis „LTG Cargo“ traukinys vienu kartu išveža 36 puspriekabes. Tai reiškia, kad visam miestus skiriančiam 1600 km atstumui įveikti nereikia tokio skaičiaus vairuotojų ir vilkikų.
Nors dabar dažniau girdima, kad intermodaliniais pervežimais naudojasi stambiosios, didelius vilkikų ar konteinerių parkus valdančios logistikos bendrovės, M. Skunčikas pažymi, kad toks krovinių gabenimo būdas domina ir smulkesnius verslus. Juolab, kad jau šiandien „LTG Cargo“ reguliarių intermodalinių pervežimų tinklas apima maršrutus į Vokietiją bei Lenkiją, taip pat su Vilniumi ir Kaunu jungia Klaipėdos jūrų uostą, o netrukus, planuojama, startuos maršrutas, sujungiantis Baltijos šalis – Kaunas–Muuga.
„Priešingai nei tradiciniuose pervežimuose geležinkeliais, kur dažniausiai orientuojamasi į didelės apimties ir svorio krovinius, organizuojant intermodalinius pervežimus mums yra svarbūs visi klientai, pradedant nuo vienos puspriekabės ar konteinerio“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, lyginant su pervežimais sausumos keliais, geležinkeliu gabenti krovinius paprastai trunka ilgiau. Vis dėlto, klientams, kuriems svarbu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir dirbti tvariai, intermodaliniai pervežimai yra idealus pasirinkimas. Be to, įmonėms toks krovinių gabenimo būdas neretai patrauklus dar ir savo kaina.
Į Vakarų Europą – be papildomų perkrovimų
M. Skunčiko teigimu, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuva intermodalinių pervežimų srityje turi konkurencinį pranašumą, nes mūsų šalyje egzistuoja tiek iš sovietmečio paveldėta plačioji geležinkelio vėžė, tiek europinė siauroji vėžė jungianti Kauno intermodalinį krovinių terminalą su Lenkija ir Vakarų Europos šalimis. Vadinasi, „LTG Cargo“ gali tiesiogiai pasiekti Vakarų Europą ir į jos šalis išgabenti savo klientų krovinius.
„LTG Cargo“ Intermodalumo ir tarptautinio verslo vystymo vadovas pasakoja, kad skirtingų standartų vėžės bendrovei leido padėti Rusijos užpultai Ukrainai ir prisidėti prie šioje šalyje užaugintų grūdų eksporto. Ukrainoje, kaip ir Baltijos šalyse, naudojama plačioji geležinkelio vėžė, o Lenkijoje – siauroji. Tad „LTG Cargo“ galėjo suorganizuoti maršrutą iš Ukrainos per Lenkiją iki Klaipėdos uosto, iš kurio grūdai toliau buvo plukdomi laivais.
Šiuo maršrutu kai kurie Ukrainos kroviniai gabenami ir dabar. Be to, intermodalinėmis „LTG Cargo“ paslaugomis naudojosi ir Lenkijos energetikos bendrovės, kuomet dėl karo Ukrainoje joms 2022 m. ėmė trūkti anglies. Jos tuomet į Lenkiją geležinkeliu keliavo per Klaipėdos uostą ir Kauno intermodalinį terminalą.
„Be to, jau šiais metais planuojame plačiąja vėže Kauną sujungti su Estija. Tai bus tam tikra treniruotė prieš pradedant veikti „Rail Baltica“ geležinkeliui, kad savo klientams jau dabar pasiūlytume tvarias intermodalines paslaugas tarp Baltijos šalių “, – sako M. Skunčikas.
Jis įsitikinęs, kad „Rail Baltica“ vėžė dar labiau prisidės prie kokybiškų intermodalinių paslaugų plėtros, krovinių nebereikės perkrauti nuo vienos vėžės ant kitos, žymiai padidės jų gabenimo greitis.
LTG grupė krovinių gabenimo bendrovę yra įsteigusi ir Lenkijoje. Kaimyninėje šalyje „LTG Cargo Polska“ jau tapo stipria geležinkelių rinkos žaidėja, kuri taip pat planuoja nuosekliai plėsti intermodalinių pervežimų į Vakarų Europą tinklą.
„Planuojame, kad mūsų klientai per Lenkiją galėtų per kelias dienas pasiekti tolimiausius Vakarų ar Pietų Europos taškus – Prancūziją, Italiją, Ispaniją. O importuojantis verslas iš tų taškų galėtų atsigabenti savo krovinius“, – pažymi M. Skunčikas.
Suklusti verčia ir politiniai pokyčiai
„LTG Cargo“ Intermodalumo ir tarptautinio verslo vystymo vadovas sako, kad intermodalinių pervežimų plėtra yra neišvengiama ne tik dėl klientams suteikiamo patogumo ir efektyvumo, tačiau ir dėl Europos Sąjungoje bei atskirtose šalyse vykstančių politikos pokyčių, kuriais siekiama mažinti transporto keliamą taršą ir su ja susijusius iššūkius.
„Pavyzdžiui, kai šiais metais Vokietijoje buvo papildomai apmokestintas dyzelinas, o vežėjams išaugo kelių mokesčiai, tikrai pajutome išaugusį klientų susidomėjimą intermodaliniais pervežimais. Verslas viską pasveria ir paskaičiuoja, o tam tikri procesai verčia suklusti“, – sako pašnekovas.
Jis pažymi, kad artimiausiais metais įsigalios ir Europos Sąjungos direktyvos, skatinančios intermodalinius pervežimus ir nustatančios principą „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad krovinių gabenimo itin taršiu sausumos transportu kaštai dar labiau padidės. Jau nekalbant, kad nuolat auga ir vartotojų spaudimas verslui, kad ne tik pačios prekės būtų tvarios, bet ir jų pristatymas aplinkai darytų kuo mažesnį poveikį.
„Galime pasidžiaugti, kad mūsų įmonė sukūrė ir pritaikė metodiką, kaip skaičiuoti CO2 emisijas, kurios yra sutaupomos naudojantis intermodaliniais pervežimais. Kiekvienam savo klientui įteikiame sertifikatus, kuriuose galima matyti, kiek buvo sumažinta tarša, palyginti su krovinių gabenimu kelių transportu“, – pasakoja M. Skunčikas.
„LTG Cargo“ per praėjusius metus tokiu būdu sutaupė daugiau kaip 66 mln. kilogramų CO2, o tai prilygsta 26-iems olimpiniams baseinams. Toks teršalų kiekis į aplinką nepateko tik todėl, kad puspriekabės ar konteineriai didžiąją dalį kelio iki paskirties taško buvo gabenamos ne vilkikais kelių transportu, o traukiniais.
