Naujienos

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ plečia intermodalinių vežimų mastą regione. Vis daugiau verslo klientų visoje Europoje ieškant tvaresnių logistikos sprendimų, įmonė kelia strateginį tikslą – didinti tvaresnių ir labiau aplinką saugančių vežimų dalį, šiuo tikslu kuriamos transporto jungtys su Vakarais.

Dėmesys – tvaresniems intermodaliniams vežimams

Europos Komisija prognozuoja, kad krovininis kelių transportas iki 2030 metų padidės maždaug 40 proc., o iki 2050 metų – beveik du kartus. Tačiau tai – vienas taršiausių transportavimo būdų. Krovinių vežimas Europos Sąjungoje sudaro daugiau nei 30 proc. transporto išmetamo anglies dvideginio kiekio.

„Europos Sąjungos transporto politika siekiama sumažinti vežimus keliais, skatinant labiau aplinką ir energiją tausojančius transportavimo būdus. Vienas tokių – intermodaliniai vežimai. Šia kryptimi žengiame ir mes, išsikėlę strateginį tikslą – skatinti tvarų prekių transportavimą. Siekiame būti centrine mūsų regiono intermodalinio transporto jungtimi su Vakarais“, – padėtį apžvelgia „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.

„LTG Cargo“ planuoja, kad prie intermodalinių vežimų paslaugų plėtros prisidės ir įmonės vystomos jungtys link Vokietijos (į Duisburgą) ir Lenkijos (į Slavkovą). Pastarojoje šalyje aktyviai vykdoma plėtra – „LTG Cargo Polska“, turinti 31 lokomotyvą, pirmąjį pusmetį tapo viena sparčiausiai augusių sektoriaus bendrovių.

Europos institucijų žinia – pokyčiai artėja

Europos institucijos siekia suteikti impulsą intermodalinių vežimų plėtrai. Viena priemonių, siekiant suteikti postūmį pokyčiams rinkoje – Europos Komisijos direktyvos, kuriomis norima padidinti kombinuotojo transporto konkurencingumą, kuo mažesnę kelionės dalį atliekant įprastu kelių transportu.

„Europos žinia vežėjams aiški – socialinės ir aplinkosauginės transporto išlaidos turėtų būti apmokamos pagal principą „teršėjas moka“. Europos šalys, ypač jų verslo sektorius, jaučia vis didesnį pirkėjų spaudimą pasiekti, kad jų prekės būtų ne tik tvarios, bet ir juos tvariai pasiektų. Todėl verslui būtina ieškoti inovacijų, naujų ir tvaresnių transportavimo būdų ir didesnės visos sistemos integracijos“, – sako E. Šimė.

Anot E. Šimės, „LTG Cargo“ imasi lyderystės ir Baltijos regione – siekiama plėtoti naujus maršrutus, sujungiančius Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis. Žengdama dar tvaresnės logistikos link, bendrovė ėmėsi plataus spektro priemonių – įmonė yra viena pirmųjų bendrovių Baltijos šalyse, perkančių elektrinius lokomotyvus, be to, skatina klientus naudotis ekonomiškai naudinga anglies dvideginio sertifikatų sistema. Lietuvoje dar nėra subsidijuojama už anglies dvideginio sutaupymą pervežimuose, tačiau kitose šalyje jas turinčios bendrovės gali gauti mokestinių paskatų.

Laiko laukti nėra

Europos logistikos verslo lyderiai taip pat imasi žingsnių ieškoti tvaresnių transporto sprendimų. Didžiausią Europoje vilkikų parką valdanti logistikos grupė „Girteka“ plečia intermodalinių paslaugų portfelį ir siekia tapti viena pirmaujančių tiekėjų Europoje.

„Mes vadovaujamės integruotu požiūriu ir deriname įvairias transporto rūšis. Manome, kad mūsų kelias, mūsų sukurtos iniciatyvos skatina siekti didesnio tvarumo ir suteikia unikalią galimybę inovatyviais, naujoviškesniais – nei priimta įprastai – būdais vežti prekes. Norėdami tai pasiekti, turime glaudžiai bendradarbiauti su partneriais, klientais ir peržiūrėti visą transporto tinklą. Tai reiškia, kad šiuo metu turi būti daromi dideli paruošiamieji darbai“, – pabrėžia „Girteka Europe West“ tvarumo vadovė Viktorija Terekė.

V. Terekės teigimu, aktyviai tiriamos naujų maršrutų Europoje galimybės, tačiau didžiausias iššūkis – esama infrastruktūra. „Girtekos“ grupė iki 2025 metų net 20 proc. ilgų distancijų vežimų planuoja vykdyti geležinkeliais bei keltais: trumpuosius atstumus siekiama įveikti elektriniais vilkikais, o ilgesniais atstumais vežama intermodaliniu transportu.

„Laiko laukti neturime – reikia imti ir veikti. Infrastruktūros plėtra būtų vienas iš pagrindinių dalykų. Kitas aspektas – būtina labai aiški ir nuosekli subsidijų logika. Teisės aktų suvienodinimas visose šalyse būtų viena iš galimybių ir išeičių. Šiuo metu tikriausiai Vokietija yra daugiausia subsidijų teikimo srityje pažengusi valstybė. Galbūt ir kitos šalys galėtų į tai atkreipti dėmesį“, – vertino V. Terekė.