E. Šimė. Europos valdžios žinia vežėjams – pokyčiai artėja

Europos institucijos pastaruoju metu siekia suteikti impulsą intermodalinių vežimų plėtrai. Viena priemonių, suteikianti postūmį pokyčiams rinkoje, yra Europos Komisijos direktyvos, kuriomis norima padidinti kombinuotojo vežimo konkurencingumą. Siekiama užtikrinti kuo mažesnį logistikos poveikį aplinkai. Kodėl verslai turėtų suklusti?

Seniai laukti pokyčiai

2022 metais Europos Sąjungos (ES) keliais vežta 13,6 mlrd. tonų prekių. Tai – ir didelis taršos pėdsakas, kurį Europos valdžia siekia sumažinti. Paskutinysis Europos Komisijos žingsnis šioje srityje – praėjusių metų pabaigoje atnaujintos Žaliajame pakete numatytos dvi kombinuoto krovinių vežimo direktyvos, skirtos krovinių svoriui ir pervežimų apimtims. Jomis siekiama, kad krovininis transportas taptų tvaresnis, didinant intermodalinio krovinių vežimo – krovinių vežimo dviejų ar daugiau rūšių transportu – konkurencingumą, palyginti su vežimu vien kelių transportu.

Pati Komisija pripažįsta, kad direktyvą seniai reikėjo atnaujinti – paskutinį kartą ji buvo atnaujinta dar 1992 metais. Dabar Europos komisarai tikisi pamatyti „tikrus pokyčius“ – pasiūlytas ambicingesnis, Komisijos žodžiais, paramos mechanizmas siekiant sumažinti sunkvežimių skaičių Europos keliuose. Komisija tikisi – taip krovinių vežimo sektorius suvaidins savo vaidmenį visai Europai siekiant Žaliojo kurso tikslų.

2021 m. „Eurostat“ duomenimis, krovinių gabenimas geležinkeliu yra 7 kartus efektyvesnis nei kelių transportu. ES geležinkeliams tenka vos 1,8 proc. viso transporto sektoriaus suvartojamos energijos kiekio, tačiau jais pervežama apie 17 proc. krovinių ir apie 8 proc. keleivių.

Dar daugiau, ES apie 80 proc. geležinkelio linijų jau yra elektrifikuotos. Lietuvoje taip pat aktyviai įgyvendinami svarbiausios šalies arterijos Vilnius-Klaipėda elektrifikacijos darbai, o dar anksčiau elektrifikuoti ruožai Vilnius-Kaunas, Vilnius-Kena ir Vilnius-Trakai. Tai reiškia, kad perkėlus krovinius į geležinkelius ir visoje Europoje pritaikius dar pažangesnes bei tvaresnes elektros energijos gaminimo technologijas, bus galima dar labiau priartėti prie ES keliamų tikslų įgyvendinimo.

Intermodalinio transporto regione plėtra taip pat prisidės sprendžiant vairuotojų trūkumo bei šiame sektoriuje jau dirbančių žmonių patiriamas darbo-laisvalaikio balanso problemas. Vilkikus perorientavus būtent į „paskutinės mylios“ pervežimus, logistinių grandinių užtikrinimui reikėtų mažiau darbuotojų, o jau dirbantys šioje srityje nugabenę krovinį nuo intermodalinio terminalo iki paskirties taško galėtų dar tą pačią dieną grįžti namo.

Nors iki 2030 metų tvaresniu – geležinkelių ar vandens – transportu siekiama pervežti 30 proc. didesniu nei 300 km atstumu gabenamų krovinių, per paskutinius trejus metus ši dalis ne augo, o traukėsi – tad kol kas Europos rezultatai nedžiugina. Tačiau iššūkiai jau yra matomi, apie juos kalbama ir jaučiama valia juos spręsti. Šiemet žalesnio krovinių transportavimo klausimai ir poreikis priimti transportą žalinančią europinę direktyvą persikels į Europos Parlamentą. Briuselis jau šiandien sako, kad sprendimai bus priimami, belieka klausimas – kokie ir kaip sektorius bus pasirengęs juos įgyvendinti.

Aiškus signalas vežėjams

Šiais ir kitais Briuselio priimamais sprendimais Europa siunčia aiškią žinią vežėjams – socialinės ir aplinkosauginės transporto išlaidos turėtų būti apmokamos pagal principą „teršėjas moka“. Europos šalys, ypač jų verslo sektorius, jaučia vis didesnį pirkėjų spaudimą pasiekti, kad jų prekės būtų ne tik tvarios, bet ir juos pasiektų tvariu būdu. Todėl verslui būtina ieškoti naujų, inovatyvių ir tvaresnių transportavimo būdų, o drauge – ir didesnės visos sistemos integracijos.

Mes taip pat nestovime vietoje ir siekiame  didinti tvaresnių ir labiau aplinką saugančių vežimų dalį. Šiuo tikslu imamės lyderystės visame Baltijos regione ir diegiame plataus spektro priemones: plėtojame naujus maršrutus, sujungsiančius Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis, Vokietija, Lenkija, Ukraina, esame viena pirmųjų bendrovių Baltijos šalyse, perkančių elektrinius lokomotyvus.

Siekiame atverti paslaugas verslams, kurie iki šiol pasinaudoti mūsų paslaugomis tiesiog neturėjo galimybių: suteikėme galimybę vežti mažesniais kiekiais – nuo šiol galima siųsti ir vieną konteinerį. Taip paslaugos tapo prieinamos verslams, kurie anksčiau tokiomis paslaugomis negalėjo pasinaudoti. Rinkos potencialas čia milžiniškas – per metus per Lietuvos ir Lenkijos sieną pervežama 29 mln. tonų krovinių.

Reikia skatinti pokyčius

Laiko laukti neturime – reikia imti ir veikti dabar. Strateginių žingsnių šia kryptimi jau ėmėmės. Vienas tokių – skatiname klientus naudotis anglies dvideginio sutaupymus fiksuojančia sertifikatų sistema.

Lietuvoje dar nėra subsidijuojama už anglies dvideginio sutaupymą, tačiau kitose šalyse šias sistemas įsidiegusios bendrovės gali gauti mokestinių lengvatų. O tai – rimta paskata vežėjams siekti pokyčių. Be to, sertifikatai bus reikšmingi ir verslams, siekiantiems atitikti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir gerosios valdysenos (angl. Environmental, Social & Governance, ESG) reikalavimus. Žinome, kad ir finansų institucijos ruošiasi pokyčiams įsivesdami „žaliųjų paskolų“ skatinimo sistemą.

Tad tiek mums, tiek visam transporto sektoriui reikia tęsti veiklą užsibrėžta kryptimi ir skatinti pokyčius. Mūsų, kaip verslo sektoriaus, atsakomybė vartotojams – užtikrinti tvaresnes jų prekių keliones, o logistikos partneriams ir klientams suteikti galimybę rinktis žaliąjį kursą jų veikloje.