Kauno–Duisburgo intermodalinis koridorius – strateginė jungtis Baltijos šalių eksportui
Šiandien tiekimo grandinėse vis didesnę reikšmę įgauna tvarumas, atsparumas ir transporto diversifikacija, tad Duisburgo – vieno svarbiausių Europos logistikos centrų, svarba tik didėja, o LTG grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ intermodalinis maršrutas tarp Kauno ir šio Vakarų Vokietijos logistikos mazgo tampa ne tik alternatyva kelių transportui, bet ir strategine jungtimi Baltijos šalių eksportuotojams.
Natūrali jungtis Baltijos regionui
Duisburgo uostas yra didžiausių vidaus vandenų uostas pasaulyje ir vienas svarbiausių Europos krovinių srautų koncentracijos taškų. Miestas yra įsikūręs Reino-Rūro ekonominiame regione, kuris laikomas didžiausiu pramonės ir vartojimo centru Europoje. Uosto infrastruktūra apima dešimt terminalų, trimodalines jungtis tarp geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto bei daugiau kaip 400 reguliarių intermodalinių traukinių reisų per savaitę į daugiau nei 100 krypčių Europoje ir už jos ribų.
„Tokia koncentracija suteikia verslui svarbų pranašumą: vienoje vietoje susijungia pagrindiniai Europos logistikos koridoriai, o kroviniai gali būti greitai paskirstomi į Beniliukso šalis, Prancūziją, Italiją ar kitus Vokietijos regionus. Be to, Duisburgas išlieka svarbiu centru kroviniams, judantiems tarp Šiaurės jūrų uostų ir Europos vidaus rinkų“, – komentuoja Dalia Čiutaitė-Antanaitė, „LTG Cargo“ Tarptautinio verslo vystymo vadovė.
Dėl europinės geležinkelio vėžės, Kauno intermodalinis terminalas yra vienas svarbiausių logistikos taškų Baltijos regione, o tiesioginė jungtis su Duisburgu atveria Lietuvos verslui galimybę pasiekti didžiausią Europos vartojimo ir pramonės rinką be papildomų perkrovimų. Šis maršrutas ypač aktualus pramonės, chemijos, plataus vartojimo prekių bei mažmeninės prekybos sektoriams. Kroviniams pasiekus Duisburgą, jie gali būti operatyviai nukreipiami į daugybę kitų Europos logistikos centrų, pasinaudojant ne tik keliais – vadinamąja paskutinės mylios paslauga, bet ir išplėtotu geležinkelių bei terminalų tinklu.
„LTG Cargo“: maršrutą būtina stiprinti
„LTG Cargo“ vertinimu, Kauno ir Duisburgo jungtis turi visas prielaidas tapti viena svarbiausių Baltijos šalių intermodalinių arterijų.
„Duisburgas yra ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos logistikos vartai. Mūsų regiono eksportuotojams tai reiškia galimybę vienu maršrutu pasiekti milžinišką rinką bei efektyviai integruotis į Europos tiekimo grandines“, – sako „LTG Cargo“ Tarptautinio verslo plėtros vadovė.
Anot D. Čiutaitės-Antanaitės, intermodalinis transportas šiandien jau nebėra vien tvarumo iniciatyva. „Verslas ieško ne tik mažesnių emisijų, bet ir didesnio tiekimo grandinių patikimumo. Geležinkelis leidžia sumažinti priklausomybę nuo kelių transporto apribojimų, vairuotojų trūkumo ar eismo trikdžių. Kauno–Duisburgo maršrutas suteikia būtent tokį stabilumo ir efektyvumo derinį“, – papildo ji.
„LTG Cargo“ atstovės teigimu, maršruto stiprinimas turėtų remtis tiek paslaugų dažnio didinimu, tiek aktyvesniu bendradarbiavimu su Vakarų Europos terminalais ir logistikos partneriais. Dideliu postūmiu šio maršruto stiprinimui tapo ir „LTG Cargo“ dukterinės bendrovės Lenkijoje „LTG Cargo Polska“ turimas sertifikatas, leidžiantis savarankiškai vykdyti pervežimus Vokietijos teritorijoje. „LTG Cargo Polska“ perveža šiuo maršrutu gabenamus krovinius nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos.
Ateities perspektyva
Europos Sąjungos siekis skatinti tvaresnį transportą, investicijos į intermodalinius terminalus ir vis didesnis verslo dėmesys tiekimo grandinių atsparumui kuria palankias sąlygas geležinkelio krovinių transporto augimui.
Pasak D. Čiutaitės-Antanaitės, Duisburge ir toliau investuojama į infrastruktūrą, terminalų plėtrą ir skaitmenizaciją, siekiant išlaikyti vieno svarbiausių Europos logistikos mazgų statusą.
Todėl „LTG Cargo“ intermodalinis maršrutas tarp Kauno ir Duisburgo gali tapti ne tik efektyvia logistikos paslauga, bet ir strateginiu koridoriumi, stiprinančiu Lietuvos verslo konkurencingumą Vakarų Europos rinkose. Tokios jungtys leidžia Baltijos regionui būti aktyvia Europos tiekimo grandinių dalimi, o Lietuvos eksportuotojams suteikia daugiau lankstumo, patikimumo ir augimo galimybių.