Efektyvumas versle: su kuo painiojamas ir kas yra jo „auksinis viduriukas“?
Arūnas Žilys, „LTG Cargo“ Finansų vadovas
Pakalbėkime apie efektyvumą – kas iš tiesų yra efektyvumas, kam ir kada jis iš tiesų reikalingas, ir ką dažnai painiojame su juo.
Pirmiausia – efektyvumas yra priemonė, bet ne tikslas. Jeigu efektyvumą reikėtų apibrėžti savo žodžiais, apibūdinčiau jį taip: tai yra tam tikro reikalaujamos kokybės lygio vieneto sukūrimas su mažiausiais įmanomais resursais: finansiniais, laiko, kompetencijų ir kt. Tuo pačiu apsibrėžkime, kad efektyvumas nėra išlaidų karpymas ar kažkokių dalykų atsisakymas siekiant taupyti resursus.
Kokia yra ta reikalaujama kokybė? Atsakymas paprastas: jūsų paslaugų ar prekių kokybės lygį vertina ir nustato klientas. Idealu, kai šių dviejų kintamųjų – kokybės ir resursų – kreivės susitinka. Tuomet, kai verslas auga, o klientų patirtis ir pasitenkinimas gerėja. Tai – aiškiausias ženklas, kad su efektyvumo sprendimais einate teisinga kryptimi.
Klientai taip pat yra ir geriausi verslo efektyvumo vertintojai. Suprantama, kad atlikus vieną ar kitą veiksmą labai norisi pasidžiaugti, tačiau pirmiausia čia svarbu atsisukti į klientus ir paklausti: ar pajutote naudą? Žinoma, į šitą patį klausimą teigiamai turi atsakyti ir akcininkas.
Svarbiausiais organizacijose kalbant apie efektyvumą ir jį taikant įvardinčiau šiuos tris dalykus:
1. Visos grandys organizacijoje turi suprasti skaičius ir efektyvumo įtaką. Tai svarbu, nes žinant, kodėl imamasi vienų ar kitų priemonių, sprendimai tampa aiškesni. Visi gali įsitraukti siekiant tų pačių, vienodai visiems suprantamų tikslų. Efektyvumas turi būti pamatuojamas ir komunikuojamas.
2. Efektyvumas negali būti savitikslis. Tai nėra tiesiog puikių, ambicingų tikslų siekimas, asmeninis tikslas ar kažkas, apie ką gali parašyti „Linkedine“. Efektyvumas reikalingas išlikti konkurencingiems ir geriausiai kaip tik įmanoma atliepti skirtingose poreikių pusėse stovinčių klientų ir akcininkų lūkesčius. Tai – priemonė verslo atsparumui, atrakinanti naujas galimybes.
3. Jeigu apie efektyvumo priemones pradedame galvoti tada, kai verslo rezultatai juntamai prastėja – jau per vėlu. Dažnai efektyvumas suprantamas kaip kaštų mažinimas, tačiau skubotas išlaidų karpymas priveda prie klaidų, sukelia nepasitenkinimą, o verslas pereina į išgyvenimo režimą. Efektyvumas tinkamu laiku turi būti pasitelkiamas tam, kad konkurencinėje aplinkoje augtum, o ne tam, kad išgyventum.
Nuolatinis tobulėjimas – taip „LTG Cargo“ mes vadiname organizacijos veiklos meistriškumo (angl. organisational excellence) kultūrą. Tačiau ir efektyvumą galima įvardinti kaip nuolatinį tobulėjimą ta prasme, kad jis neturi ribų – tai nėra vienkartinis, baigtinis darbas, kurį padarius galima atsikvėpti. Pasaulis keičiasi pašėlusiai greitai, keičiasi klientai ir jų lūkesčiai, atsiranda skirtingi efektyvumo poreikiai. Svarbiausia – suprasti tai ir imtis veiksmų dar tada, kai, atrodo, kad esi komforto zonoje, taip pat – sprendimai turi neužgožti ar apriboti verslo vystymo potencialo.
Tas „auksinis viduriukas“ – idealus kokybės ir skiriamų resursų balansas – taip pat yra tuomet, kai efektyvumą pasitelkiame kaip priemonę plėtrai ir naujoms paslaugoms kurti. Galima sakyti, kad „LTG Cargo“ esame pakeliui link to „auksinio viduriuko“ – vis dar su paaugliškais augimo skausmais, tačiau jau matome priemonių rezultatus. Tai didžiulis pasiekimas, ant kurio pamatų statome plėtros planus, galime geriau išnaudoti rinkos potencialą, plėsti ir klientams pasiūlyti naujas paslaugas.
Tegul efektyvumas tampa varikliu siekiant geresnės klientų patirties. Pabaigai skaitytojams palinkėsiu: imkitės konkrečių žingsnių jau šiandien, kad jaustumėtės užtikrinti rytoj.